nesiginčijantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiginčijantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiginčijantis, mot. g. nesiginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijąs, nesiginčijantis	nesiginčiją, nesiginčijantys	nesiginčijanti	nesiginčijančios	-	nesiginčiją
kilm.	nesiginčijančio	nesiginčijančių	nesiginčijančios	nesiginčijančių	-	-
naud.	nesiginčijančiam	nesiginčijantiems, nesiginčijantiem	nesiginčijančiai	nesiginčijančioms, nesiginčijančiom	-	-
gal.	nesiginčijantį	nesiginčijančius	nesiginčijančią	nesiginčijančias	-	-
įnag.	nesiginčijančiu	nesiginčijančiais	nesiginčijančia	nesiginčijančiomis	-	-
viet.	nesiginčijančiame, nesiginčijančiam	nesiginčijančiuose, nesiginčijančiuos	nesiginčijančioje, nesiginčijančioj	nesiginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijantysis	nesiginčijantieji	nesiginčijančioji	nesiginčijančiosios	-	-
kilm.	nesiginčijančiojo	nesiginčijančiųjų	nesiginčijančiosios	nesiginčijančiųjų	-	-
naud.	nesiginčijančiajam	nesiginčijantiesiems	nesiginčijančiajai	nesiginčijančiosioms	-	-
gal.	nesiginčijantįjį	nesiginčijančiuosius	nesiginčijančiąją	nesiginčijančiąsias	-	-
įnag.	nesiginčijančiuoju	nesiginčijančiaisiais	nesiginčijančiąja	nesiginčijančiosiomis	-	-
viet.	nesiginčijančiajame	nesiginčijančiuosiuose	nesiginčijančiojoje	nesiginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesiginčijanti.
• Skiemenys: ne-si-gin-či-jan-tis

nesiginčijantis

1. tas, kuris nesiginčija

Etimologija

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    nesiginčijantis: bendrai

siginčijantis (lt)

Vertimai

  nesiginčijantis: bendrai

---