nesiginčijamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiginčijamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiginčijamas, mot. g. nesiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijamas	nesiginčijami	nesiginčijama	nesiginčijamos	nesiginčijama	-
kilm.	nesiginčijamo	nesiginčijamų	nesiginčijamos	nesiginčijamų	-	-
naud.	nesiginčijamam	nesiginčijamiems	nesiginčijamai	nesiginčijamoms	-	-
gal.	nesiginčijamą	nesiginčijamus	nesiginčijamą	nesiginčijamas	-	-
įnag.	nesiginčijamu	nesiginčijamais	nesiginčijama	nesiginčijamomis	-	-
viet.	nesiginčijamame	nesiginčijamuose	nesiginčijamoje	nesiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijamasis	nesiginčijamieji	nesiginčijamoji	nesiginčijamosios	-	-
kilm.	nesiginčijamojo	nesiginčijamųjų	nesiginčijamosios	nesiginčijamųjų	-	-
naud.	nesiginčijamajam	nesiginčijamiesiems	nesiginčijamajai	nesiginčijamosioms	-	-
gal.	nesiginčijamąjį	nesiginčijamuosius	nesiginčijamąją	nesiginčijamąsias	-	-
įnag.	nesiginčijamuoju	nesiginčijamaisiais	nesiginčijamąja	nesiginčijamosiomis	-	-
viet.	nesiginčijamajame	nesiginčijamuosiuose	nesiginčijamojoje	nesiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiginčijamas, mot. g. nesiginčijama.
• Skiemenys: ne-si-gin-či-ja-mų-jų

nesiginčijamųjų

1. tas, kurį nesiginčija

Etimologija

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---