nesigamintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesigamintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesigamintas, mot. g. nesigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigamintas	nesigaminti	nesigaminta	nesigamintos	nesigaminta	-
kilm.	nesigaminto	nesigamintų	nesigamintos	nesigamintų	-	-
naud.	nesigamintam	nesigamintiems	nesigamintai	nesigamintoms	-	-
gal.	nesigamintą	nesigamintus	nesigamintą	nesigamintas	-	-
įnag.	nesigamintu	nesigamintais	nesigaminta	nesigamintomis	-	-
viet.	nesigamintame	nesigamintuose	nesigamintoje	nesigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigamintasis	nesigamintieji	nesigamintoji	nesigamintosios	-	-
kilm.	nesigamintojo	nesigamintųjų	nesigamintosios	nesigamintųjų	-	-
naud.	nesigamintajam	nesigamintiesiems	nesigamintajai	nesigamintosioms	-	-
gal.	nesigamintąjį	nesigamintuosius	nesigamintąją	nesigamintąsias	-	-
įnag.	nesigamintuoju	nesigamintaisiais	nesigamintąja	nesigamintosiomis	-	-
viet.	nesigamintajame	nesigamintuosiuose	nesigamintojoje	nesigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesigamintas, mot. g. nesigaminta.
• Skiemenys: ne-si-ga-min-tu

nesigamintu

1. tas, kurį nesigamino

Etimologija

<= nesigaminti, nesigamina, nesigamino <= ne- + gaminti, gamina, gamino <= sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---