nesigaminančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesigaminančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesigaminantis, mot. g. nesigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigaminąs, nesigaminantis	nesigaminą, nesigaminantys	nesigaminanti	nesigaminančios	-	nesigaminą
kilm.	nesigaminančio	nesigaminančių	nesigaminančios	nesigaminančių	-	-
naud.	nesigaminančiam	nesigaminantiems, nesigaminantiem	nesigaminančiai	nesigaminančioms, nesigaminančiom	-	-
gal.	nesigaminantį	nesigaminančius	nesigaminančią	nesigaminančias	-	-
įnag.	nesigaminančiu	nesigaminančiais	nesigaminančia	nesigaminančiomis	-	-
viet.	nesigaminančiame, nesigaminančiam	nesigaminančiuose, nesigaminančiuos	nesigaminančioje, nesigaminančioj	nesigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigaminantysis	nesigaminantieji	nesigaminančioji	nesigaminančiosios	-	-
kilm.	nesigaminančiojo	nesigaminančiųjų	nesigaminančiosios	nesigaminančiųjų	-	-
naud.	nesigaminančiajam	nesigaminantiesiems	nesigaminančiajai	nesigaminančiosioms	-	-
gal.	nesigaminantįjį	nesigaminančiuosius	nesigaminančiąją	nesigaminančiąsias	-	-
įnag.	nesigaminančiuoju	nesigaminančiaisiais	nesigaminančiąja	nesigaminančiosiomis	-	-
viet.	nesigaminančiajame	nesigaminančiuosiuose	nesigaminančiojoje	nesigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesigaminantis, mot. g. nesigaminanti.
• Skiemenys: ne-si-ga-mi-nan-čių-jų

nesigaminančiųjų

1. tas, kuris nesigamina

Etimologija

<= nesigaminti, nesigamina, nesigamino <= ne- + gaminti, gamina, gamino <= sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---