nervinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nervinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervinęs, mot. g. nervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinęs	nervinę	nervinusi, nervinus	nervinusios	-	nervinę
kilm.	nervinusio	nervinusių	nervinusios	nervinusių	-	-
naud.	nervinusiam	nervinusiems	nervinusiai	nervinusioms	-	-
gal.	nervinusį	nervinusius	nervinusią	nervinusias	-	-
įnag.	nervinusiu	nervinusiais	nervinusia	nervinusiomis	-	-
viet.	nervinusiame	nervinusiuose	nervinusioje	nervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinusysis	nervinusieji	nervinusioji	nervinusiosios	-	-
kilm.	nervinusiojo	nervinusiųjų	nervinusiosios	nervinusiųjų	-	-
naud.	nervinusiajam	nervinusiesiems	nervinusiajai	nervinusiosioms	-	-
gal.	nervinusįjį	nervinusiuosius	nervinusiąją	nervinusiąsias	-	-
įnag.	nervinusiuoju	nervinusiaisiais	nervinusiąja	nervinusiosiomis	-	-
viet.	nervinusiajame	nervinusiuosiuose	nervinusiojoje	nervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervinęs, mot. g. nervinusi.
• Skiemenys: ner-vi-nus

nervinus

1. ta, kuri nervino

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    nervinus: bendrai

nenervinus (lt)

Vertimai

  nervinus: bendrai

---

Padalyvis

nervinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: nervinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
nervinant	nervinus	nervindavus	nervinsiant

• Skiemenys: ner-vi-nus

nervinus

1. susijęs su veiksmu nervinti, nervina, nervino

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    nervinus: bendrai

nenervinus (lt)

Vertimai

  nervinus: bendrai

---