nervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervintas, mot. g. nervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervintas	nervinti	nervinta	nervintos	nervinta	-
kilm.	nervinto	nervintų	nervintos	nervintų	-	-
naud.	nervintam	nervintiems	nervintai	nervintoms	-	-
gal.	nervintą	nervintus	nervintą	nervintas	-	-
įnag.	nervintu	nervintais	nervinta	nervintomis	-	-
viet.	nervintame	nervintuose	nervintoje	nervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervintasis	nervintieji	nervintoji	nervintosios	-	-
kilm.	nervintojo	nervintųjų	nervintosios	nervintųjų	-	-
naud.	nervintajam	nervintiesiems	nervintajai	nervintosioms	-	-
gal.	nervintąjį	nervintuosius	nervintąją	nervintąsias	-	-
įnag.	nervintuoju	nervintaisiais	nervintąja	nervintosiomis	-	-
viet.	nervintajame	nervintuosiuose	nervintojoje	nervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervintas, mot. g. nervinta.
• Skiemenys: ner-vin-tu

nervintu

1. tas, kurį nervino

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

---