nervinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nervinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervinamas, mot. g. nervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinamas	nervinami	nervinama	nervinamos	nervinama	-
kilm.	nervinamo	nervinamų	nervinamos	nervinamų	-	-
naud.	nervinamam	nervinamiems	nervinamai	nervinamoms	-	-
gal.	nervinamą	nervinamus	nervinamą	nervinamas	-	-
įnag.	nervinamu	nervinamais	nervinama	nervinamomis	-	-
viet.	nervinamame	nervinamuose	nervinamoje	nervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinamasis	nervinamieji	nervinamoji	nervinamosios	-	-
kilm.	nervinamojo	nervinamųjų	nervinamosios	nervinamųjų	-	-
naud.	nervinamajam	nervinamiesiems	nervinamajai	nervinamosioms	-	-
gal.	nervinamąjį	nervinamuosius	nervinamąją	nervinamąsias	-	-
įnag.	nervinamuoju	nervinamaisiais	nervinamąja	nervinamosiomis	-	-
viet.	nervinamajame	nervinamuosiuose	nervinamojoje	nervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervinamas, mot. g. nervinama.
• Skiemenys: ner-vi-na-mu

nervinamu

1. tas, kurį nervina

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

---