neragintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neragintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neragintinas, mot. g. neragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintinas	neragintini	neragintina	neragintinos	neragintina	-
kilm.	neragintino	neragintinų	neragintinos	neragintinų	-	-
naud.	neragintinam	neragintiniems	neragintinai	neragintinoms	-	-
gal.	neragintiną	neragintinus	neragintiną	neragintinas	-	-
įnag.	neragintinu	neragintinais	neragintina	neragintinomis	-	-
viet.	neragintiname	neragintinuose	neragintinoje	neragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neragintinasis	neragintinieji	neragintinoji	neragintinosios	-	-
kilm.	neragintinojo	neragintinųjų	neragintinosios	neragintinųjų	-	-
naud.	neragintinajam	neragintiniesiems	neragintinajai	neragintinosioms	-	-
gal.	neragintinąjį	neragintinuosius	neragintinąją	neragintinąsias	-	-
įnag.	neragintinuoju	neragintinaisiais	neragintinąja	neragintinosiomis	-	-
viet.	neragintinajame	neragintinuosiuose	neragintinojoje	neragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neragintinas, mot. g. neragintina.
• Skiemenys: ne-ra-gin-ti-nus

neragintinus

1. tas, dėl kurio reikia neraginti

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---