neraginsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neraginsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neraginsiantis, mot. g. neraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginsiąs, neraginsiantis	neraginsią, neraginsiantys	neraginsianti	neraginsiančios	-	neraginsią
kilm.	neraginsiančio	neraginsiančių	neraginsiančios	neraginsiančių	-	-
naud.	neraginsiančiam	neraginsiantiems, neraginsiantiem	neraginsiančiai	neraginsiančioms, neraginsiančiom	-	-
gal.	neraginsiantį	neraginsiančius	neraginsiančią	neraginsiančias	-	-
įnag.	neraginsiančiu	neraginsiančiais	neraginsiančia	neraginsiančiomis	-	-
viet.	neraginsiančiame, neraginsiančiam	neraginsiančiuose, neraginsiančiuos	neraginsiančioje, neraginsiančioj	neraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginsiantysis	neraginsiantieji	neraginsiančioji	neraginsiančiosios	-	-
kilm.	neraginsiančiojo	neraginsiančiųjų	neraginsiančiosios	neraginsiančiųjų	-	-
naud.	neraginsiančiajam	neraginsiantiesiems	neraginsiančiajai	neraginsiančiosioms	-	-
gal.	neraginsiantįjį	neraginsiančiuosius	neraginsiančiąją	neraginsiančiąsias	-	-
įnag.	neraginsiančiuoju	neraginsiančiaisiais	neraginsiančiąja	neraginsiančiosiomis	-	-
viet.	neraginsiančiajame	neraginsiančiuosiuose	neraginsiančiojoje	neraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neraginsiantis, mot. g. neraginsianti.
• Skiemenys: ne-ra-gin-sian-čiu

neraginsiančiu

1. tas, kuris neragins

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---