neraginamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neraginamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neraginamas, mot. g. neraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginamas	neraginami	neraginama	neraginamos	neraginama	-
kilm.	neraginamo	neraginamų	neraginamos	neraginamų	-	-
naud.	neraginamam	neraginamiems	neraginamai	neraginamoms	-	-
gal.	neraginamą	neraginamus	neraginamą	neraginamas	-	-
įnag.	neraginamu	neraginamais	neraginama	neraginamomis	-	-
viet.	neraginamame	neraginamuose	neraginamoje	neraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginamasis	neraginamieji	neraginamoji	neraginamosios	-	-
kilm.	neraginamojo	neraginamųjų	neraginamosios	neraginamųjų	-	-
naud.	neraginamajam	neraginamiesiems	neraginamajai	neraginamosioms	-	-
gal.	neraginamąjį	neraginamuosius	neraginamąją	neraginamąsias	-	-
įnag.	neraginamuoju	neraginamaisiais	neraginamąja	neraginamosiomis	-	-
viet.	neraginamajame	neraginamuosiuose	neraginamojoje	neraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neraginamas, mot. g. neraginama.
• Skiemenys: ne-ra-gi-na-muo-ju

neraginamuoju

1. tas, kurį neragina

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---