neraginęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neraginęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neraginęs, mot. g. neraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginęs	neraginę	neraginusi, neraginus	neraginusios	-	neraginę
kilm.	neraginusio	neraginusių	neraginusios	neraginusių	-	-
naud.	neraginusiam	neraginusiems	neraginusiai	neraginusioms	-	-
gal.	neraginusį	neraginusius	neraginusią	neraginusias	-	-
įnag.	neraginusiu	neraginusiais	neraginusia	neraginusiomis	-	-
viet.	neraginusiame	neraginusiuose	neraginusioje	neraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginusysis	neraginusieji	neraginusioji	neraginusiosios	-	-
kilm.	neraginusiojo	neraginusiųjų	neraginusiosios	neraginusiųjų	-	-
naud.	neraginusiajam	neraginusiesiems	neraginusiajai	neraginusiosioms	-	-
gal.	neraginusįjį	neraginusiuosius	neraginusiąją	neraginusiąsias	-	-
įnag.	neraginusiuoju	neraginusiaisiais	neraginusiąja	neraginusiosiomis	-	-
viet.	neraginusiajame	neraginusiuosiuose	neraginusiojoje	neraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neraginusi.
• Skiemenys: ne-ra-gi-nęs

neraginęs

1. tas, kuris neragino

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neraginęs: bendrai

raginęs (lt)

Vertimai

  neraginęs: bendrai

---