neprivaišintu

Taip pat žr.: neprivaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišintas, mot. g. neprivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintas	neprivaišinti	neprivaišinta	neprivaišintos	neprivaišinta	-
kilm.	neprivaišinto	neprivaišintų	neprivaišintos	neprivaišintų	-	-
naud.	neprivaišintam	neprivaišintiems	neprivaišintai	neprivaišintoms	-	-
gal.	neprivaišintą	neprivaišintus	neprivaišintą	neprivaišintas	-	-
įnag.	neprivaišintu	neprivaišintais	neprivaišinta	neprivaišintomis	-	-
viet.	neprivaišintame	neprivaišintuose	neprivaišintoje	neprivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintasis	neprivaišintieji	neprivaišintoji	neprivaišintosios	-	-
kilm.	neprivaišintojo	neprivaišintųjų	neprivaišintosios	neprivaišintųjų	-	-
naud.	neprivaišintajam	neprivaišintiesiems	neprivaišintajai	neprivaišintosioms	-	-
gal.	neprivaišintąjį	neprivaišintuosius	neprivaišintąją	neprivaišintąsias	-	-
įnag.	neprivaišintuoju	neprivaišintaisiais	neprivaišintąja	neprivaišintosiomis	-	-
viet.	neprivaišintajame	neprivaišintuosiuose	neprivaišintojoje	neprivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišintas, mot. g. neprivaišinta.
• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-tu

neprivaišintu

1. tas, kurį neprivaišino

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---