neprivaišintoju

Taip pat žr.: neprivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintojas	neprivaišintojai
kilm.	neprivaišintojo	neprivaišintojų
naud.	neprivaišintojui	neprivaišintojams
gal.	neprivaišintoją	neprivaišintojus
įnag.	neprivaišintoju	neprivaišintojais
viet.	neprivaišintojuje	neprivaišintojuose
šauksm.	neprivaišintojau	neprivaišintojai

• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. neprivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprivaišintoja.

neprivaišintoju

1. tas, kuris neprivaišina

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---