neprivaišinsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišinsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišinsimas, mot. g. neprivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinsimas	neprivaišinsimi	neprivaišinsima	neprivaišinsimos	neprivaišinsima	-
kilm.	neprivaišinsimo	neprivaišinsimų	neprivaišinsimos	neprivaišinsimų	-	-
naud.	neprivaišinsimam	neprivaišinsimiems	neprivaišinsimai	neprivaišinsimoms	-	-
gal.	neprivaišinsimą	neprivaišinsimus	neprivaišinsimą	neprivaišinsimas	-	-
įnag.	neprivaišinsimu	neprivaišinsimais	neprivaišinsima	neprivaišinsimomis	-	-
viet.	neprivaišinsimame	neprivaišinsimuose	neprivaišinsimoje	neprivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinsimasis	neprivaišinsimieji	neprivaišinsimoji	neprivaišinsimosios	-	-
kilm.	neprivaišinsimojo	neprivaišinsimųjų	neprivaišinsimosios	neprivaišinsimųjų	-	-
naud.	neprivaišinsimajam	neprivaišinsimiesiems	neprivaišinsimajai	neprivaišinsimosioms	-	-
gal.	neprivaišinsimąjį	neprivaišinsimuosius	neprivaišinsimąją	neprivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neprivaišinsimuoju	neprivaišinsimaisiais	neprivaišinsimąja	neprivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neprivaišinsimajame	neprivaišinsimuosiuose	neprivaišinsimojoje	neprivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišinsimas, mot. g. neprivaišinsima.
• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-si-ma-jam

neprivaišinsimajam

1. tas, kurį neprivaišins

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---