neprivaišindavusiu

Taip pat žr.: neprivaišindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišindavęs, mot. g. neprivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišindavęs	neprivaišindavę	neprivaišindavusi, neprivaišindavus	neprivaišindavusios	-	neprivaišindavę
kilm.	neprivaišindavusio	neprivaišindavusių	neprivaišindavusios	neprivaišindavusių	-	-
naud.	neprivaišindavusiam	neprivaišindavusiems	neprivaišindavusiai	neprivaišindavusioms	-	-
gal.	neprivaišindavusį	neprivaišindavusius	neprivaišindavusią	neprivaišindavusias	-	-
įnag.	neprivaišindavusiu	neprivaišindavusiais	neprivaišindavusia	neprivaišindavusiomis	-	-
viet.	neprivaišindavusiame	neprivaišindavusiuose	neprivaišindavusioje	neprivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišindavusysis	neprivaišindavusieji	neprivaišindavusioji	neprivaišindavusiosios	-	-
kilm.	neprivaišindavusiojo	neprivaišindavusiųjų	neprivaišindavusiosios	neprivaišindavusiųjų	-	-
naud.	neprivaišindavusiajam	neprivaišindavusiesiems	neprivaišindavusiajai	neprivaišindavusiosioms	-	-
gal.	neprivaišindavusįjį	neprivaišindavusiuosius	neprivaišindavusiąją	neprivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neprivaišindavusiuoju	neprivaišindavusiaisiais	neprivaišindavusiąja	neprivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neprivaišindavusiajame	neprivaišindavusiuosiuose	neprivaišindavusiojoje	neprivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišindavęs, mot. g. neprivaišindavusi.
• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-da-vu-siu

neprivaišindavusiu

1. tas, kuris neprivaišindavo

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---