neprivaišinančiu

Taip pat žr.: neprivaišinančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišinantis, mot. g. neprivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinąs, neprivaišinantis	neprivaišiną, neprivaišinantys	neprivaišinanti	neprivaišinančios	-	neprivaišiną
kilm.	neprivaišinančio	neprivaišinančių	neprivaišinančios	neprivaišinančių	-	-
naud.	neprivaišinančiam	neprivaišinantiems, neprivaišinantiem	neprivaišinančiai	neprivaišinančioms, neprivaišinančiom	-	-
gal.	neprivaišinantį	neprivaišinančius	neprivaišinančią	neprivaišinančias	-	-
įnag.	neprivaišinančiu	neprivaišinančiais	neprivaišinančia	neprivaišinančiomis	-	-
viet.	neprivaišinančiame, neprivaišinančiam	neprivaišinančiuose, neprivaišinančiuos	neprivaišinančioje, neprivaišinančioj	neprivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinantysis	neprivaišinantieji	neprivaišinančioji	neprivaišinančiosios	-	-
kilm.	neprivaišinančiojo	neprivaišinančiųjų	neprivaišinančiosios	neprivaišinančiųjų	-	-
naud.	neprivaišinančiajam	neprivaišinantiesiems	neprivaišinančiajai	neprivaišinančiosioms	-	-
gal.	neprivaišinantįjį	neprivaišinančiuosius	neprivaišinančiąją	neprivaišinančiąsias	-	-
įnag.	neprivaišinančiuoju	neprivaišinančiaisiais	neprivaišinančiąja	neprivaišinančiosiomis	-	-
viet.	neprivaišinančiajame	neprivaišinančiuosiuose	neprivaišinančiojoje	neprivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišinantis, mot. g. neprivaišinanti.
• Skiemenys: ne-pri-vai-ši-nan-čiu

neprivaišinančiu

1. tas, kuris neprivaišina

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---