neprivaišinamu

Taip pat žr.: neprivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišinamas, mot. g. neprivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinamas	neprivaišinami	neprivaišinama	neprivaišinamos	neprivaišinama	-
kilm.	neprivaišinamo	neprivaišinamų	neprivaišinamos	neprivaišinamų	-	-
naud.	neprivaišinamam	neprivaišinamiems	neprivaišinamai	neprivaišinamoms	-	-
gal.	neprivaišinamą	neprivaišinamus	neprivaišinamą	neprivaišinamas	-	-
įnag.	neprivaišinamu	neprivaišinamais	neprivaišinama	neprivaišinamomis	-	-
viet.	neprivaišinamame	neprivaišinamuose	neprivaišinamoje	neprivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinamasis	neprivaišinamieji	neprivaišinamoji	neprivaišinamosios	-	-
kilm.	neprivaišinamojo	neprivaišinamųjų	neprivaišinamosios	neprivaišinamųjų	-	-
naud.	neprivaišinamajam	neprivaišinamiesiems	neprivaišinamajai	neprivaišinamosioms	-	-
gal.	neprivaišinamąjį	neprivaišinamuosius	neprivaišinamąją	neprivaišinamąsias	-	-
įnag.	neprivaišinamuoju	neprivaišinamaisiais	neprivaišinamąja	neprivaišinamosiomis	-	-
viet.	neprivaišinamajame	neprivaišinamuosiuose	neprivaišinamojoje	neprivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišinamas, mot. g. neprivaišinama.
• Skiemenys: ne-pri-vai-ši-na-mu

neprivaišinamu

1. tas, kurį neprivaišina

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---