neprisivaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisivaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisivaišinęs, mot. g. neprisivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinęs	neprisivaišinę	neprisivaišinusi, neprisivaišinus	neprisivaišinusios	-	neprisivaišinę
kilm.	neprisivaišinusio	neprisivaišinusių	neprisivaišinusios	neprisivaišinusių	-	-
naud.	neprisivaišinusiam	neprisivaišinusiems	neprisivaišinusiai	neprisivaišinusioms	-	-
gal.	neprisivaišinusį	neprisivaišinusius	neprisivaišinusią	neprisivaišinusias	-	-
įnag.	neprisivaišinusiu	neprisivaišinusiais	neprisivaišinusia	neprisivaišinusiomis	-	-
viet.	neprisivaišinusiame	neprisivaišinusiuose	neprisivaišinusioje	neprisivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinusysis	neprisivaišinusieji	neprisivaišinusioji	neprisivaišinusiosios	-	-
kilm.	neprisivaišinusiojo	neprisivaišinusiųjų	neprisivaišinusiosios	neprisivaišinusiųjų	-	-
naud.	neprisivaišinusiajam	neprisivaišinusiesiems	neprisivaišinusiajai	neprisivaišinusiosioms	-	-
gal.	neprisivaišinusįjį	neprisivaišinusiuosius	neprisivaišinusiąją	neprisivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neprisivaišinusiuoju	neprisivaišinusiaisiais	neprisivaišinusiąja	neprisivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neprisivaišinusiajame	neprisivaišinusiuosiuose	neprisivaišinusiojoje	neprisivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišinęs, mot. g. neprisivaišinusi.
• Skiemenys: ne-pri-si-vai-ši-nu-sių-jų

neprisivaišinusiųjų

1. tas, kuris neprisivaišino

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---