neprisivaišintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisivaišintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisivaišintas, mot. g. neprisivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintas	neprisivaišinti	neprisivaišinta	neprisivaišintos	neprisivaišinta	-
kilm.	neprisivaišinto	neprisivaišintų	neprisivaišintos	neprisivaišintų	-	-
naud.	neprisivaišintam	neprisivaišintiems	neprisivaišintai	neprisivaišintoms	-	-
gal.	neprisivaišintą	neprisivaišintus	neprisivaišintą	neprisivaišintas	-	-
įnag.	neprisivaišintu	neprisivaišintais	neprisivaišinta	neprisivaišintomis	-	-
viet.	neprisivaišintame	neprisivaišintuose	neprisivaišintoje	neprisivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintasis	neprisivaišintieji	neprisivaišintoji	neprisivaišintosios	-	-
kilm.	neprisivaišintojo	neprisivaišintųjų	neprisivaišintosios	neprisivaišintųjų	-	-
naud.	neprisivaišintajam	neprisivaišintiesiems	neprisivaišintajai	neprisivaišintosioms	-	-
gal.	neprisivaišintąjį	neprisivaišintuosius	neprisivaišintąją	neprisivaišintąsias	-	-
įnag.	neprisivaišintuoju	neprisivaišintaisiais	neprisivaišintąja	neprisivaišintosiomis	-	-
viet.	neprisivaišintajame	neprisivaišintuosiuose	neprisivaišintojoje	neprisivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišintas, mot. g. neprisivaišinta.
• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-tus

neprisivaišintus

1. tas, kurį neprisivaišino

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---