neprisivaišintoju

Taip pat žr.: neprisivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprisivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprisivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintojas	neprisivaišintojai
kilm.	neprisivaišintojo	neprisivaišintojų
naud.	neprisivaišintojui	neprisivaišintojams
gal.	neprisivaišintoją	neprisivaišintojus
įnag.	neprisivaišintoju	neprisivaišintojais
viet.	neprisivaišintojuje	neprisivaišintojuose
šauksm.	neprisivaišintojau	neprisivaišintojai

• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. neprisivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprisivaišintoja.

neprisivaišintoju

1. tas, kuris neprisivaišina

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---