neprisivaišintinu

Taip pat žr.: neprisivaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisivaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisivaišintinas, mot. g. neprisivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintinas	neprisivaišintini	neprisivaišintina	neprisivaišintinos	neprisivaišintina	-
kilm.	neprisivaišintino	neprisivaišintinų	neprisivaišintinos	neprisivaišintinų	-	-
naud.	neprisivaišintinam	neprisivaišintiniems	neprisivaišintinai	neprisivaišintinoms	-	-
gal.	neprisivaišintiną	neprisivaišintinus	neprisivaišintiną	neprisivaišintinas	-	-
įnag.	neprisivaišintinu	neprisivaišintinais	neprisivaišintina	neprisivaišintinomis	-	-
viet.	neprisivaišintiname	neprisivaišintinuose	neprisivaišintinoje	neprisivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintinasis	neprisivaišintinieji	neprisivaišintinoji	neprisivaišintinosios	-	-
kilm.	neprisivaišintinojo	neprisivaišintinųjų	neprisivaišintinosios	neprisivaišintinųjų	-	-
naud.	neprisivaišintinajam	neprisivaišintiniesiems	neprisivaišintinajai	neprisivaišintinosioms	-	-
gal.	neprisivaišintinąjį	neprisivaišintinuosius	neprisivaišintinąją	neprisivaišintinąsias	-	-
įnag.	neprisivaišintinuoju	neprisivaišintinaisiais	neprisivaišintinąja	neprisivaišintinosiomis	-	-
viet.	neprisivaišintinajame	neprisivaišintinuosiuose	neprisivaišintinojoje	neprisivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišintinas, mot. g. neprisivaišintina.
• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-ti-nu

neprisivaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia neprisivaišinti

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---