neprisivaišinamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisivaišinamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisivaišinamas, mot. g. neprisivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinamas	neprisivaišinami	neprisivaišinama	neprisivaišinamos	neprisivaišinama	-
kilm.	neprisivaišinamo	neprisivaišinamų	neprisivaišinamos	neprisivaišinamų	-	-
naud.	neprisivaišinamam	neprisivaišinamiems	neprisivaišinamai	neprisivaišinamoms	-	-
gal.	neprisivaišinamą	neprisivaišinamus	neprisivaišinamą	neprisivaišinamas	-	-
įnag.	neprisivaišinamu	neprisivaišinamais	neprisivaišinama	neprisivaišinamomis	-	-
viet.	neprisivaišinamame	neprisivaišinamuose	neprisivaišinamoje	neprisivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinamasis	neprisivaišinamieji	neprisivaišinamoji	neprisivaišinamosios	-	-
kilm.	neprisivaišinamojo	neprisivaišinamųjų	neprisivaišinamosios	neprisivaišinamųjų	-	-
naud.	neprisivaišinamajam	neprisivaišinamiesiems	neprisivaišinamajai	neprisivaišinamosioms	-	-
gal.	neprisivaišinamąjį	neprisivaišinamuosius	neprisivaišinamąją	neprisivaišinamąsias	-	-
įnag.	neprisivaišinamuoju	neprisivaišinamaisiais	neprisivaišinamąja	neprisivaišinamosiomis	-	-
viet.	neprisivaišinamajame	neprisivaišinamuosiuose	neprisivaišinamojoje	neprisivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišinamas, mot. g. neprisivaišinama.
• Skiemenys: ne-pri-si-vai-ši-na-mam

neprisivaišinamam

1. tas, kurį neprisivaišina

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---