neprisitikintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisitikintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisitikintinas, mot. g. neprisitikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikintinas	neprisitikintini	neprisitikintina	neprisitikintinos	neprisitikintina	-
kilm.	neprisitikintino	neprisitikintinų	neprisitikintinos	neprisitikintinų	-	-
naud.	neprisitikintinam	neprisitikintiniems	neprisitikintinai	neprisitikintinoms	-	-
gal.	neprisitikintiną	neprisitikintinus	neprisitikintiną	neprisitikintinas	-	-
įnag.	neprisitikintinu	neprisitikintinais	neprisitikintina	neprisitikintinomis	-	-
viet.	neprisitikintiname	neprisitikintinuose	neprisitikintinoje	neprisitikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikintinasis	neprisitikintinieji	neprisitikintinoji	neprisitikintinosios	-	-
kilm.	neprisitikintinojo	neprisitikintinųjų	neprisitikintinosios	neprisitikintinųjų	-	-
naud.	neprisitikintinajam	neprisitikintiniesiems	neprisitikintinajai	neprisitikintinosioms	-	-
gal.	neprisitikintinąjį	neprisitikintinuosius	neprisitikintinąją	neprisitikintinąsias	-	-
įnag.	neprisitikintinuoju	neprisitikintinaisiais	neprisitikintinąja	neprisitikintinosiomis	-	-
viet.	neprisitikintinajame	neprisitikintinuosiuose	neprisitikintinojoje	neprisitikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisitikintinas, mot. g. neprisitikintina.
• Skiemenys: ne-pri-si-ti-kin-ti-nus

neprisitikintinus

1. tas, dėl kurio reikia neprisitikinti

Etimologija

<= neprisitikinti, neprisitikina, neprisitikino <= ne- + prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---