neprisitikinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisitikinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisitikinsimas, mot. g. neprisitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinsimas	neprisitikinsimi	neprisitikinsima	neprisitikinsimos	neprisitikinsima	-
kilm.	neprisitikinsimo	neprisitikinsimų	neprisitikinsimos	neprisitikinsimų	-	-
naud.	neprisitikinsimam	neprisitikinsimiems	neprisitikinsimai	neprisitikinsimoms	-	-
gal.	neprisitikinsimą	neprisitikinsimus	neprisitikinsimą	neprisitikinsimas	-	-
įnag.	neprisitikinsimu	neprisitikinsimais	neprisitikinsima	neprisitikinsimomis	-	-
viet.	neprisitikinsimame	neprisitikinsimuose	neprisitikinsimoje	neprisitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinsimasis	neprisitikinsimieji	neprisitikinsimoji	neprisitikinsimosios	-	-
kilm.	neprisitikinsimojo	neprisitikinsimųjų	neprisitikinsimosios	neprisitikinsimųjų	-	-
naud.	neprisitikinsimajam	neprisitikinsimiesiems	neprisitikinsimajai	neprisitikinsimosioms	-	-
gal.	neprisitikinsimąjį	neprisitikinsimuosius	neprisitikinsimąją	neprisitikinsimąsias	-	-
įnag.	neprisitikinsimuoju	neprisitikinsimaisiais	neprisitikinsimąja	neprisitikinsimosiomis	-	-
viet.	neprisitikinsimajame	neprisitikinsimuosiuose	neprisitikinsimojoje	neprisitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisitikinsimas, mot. g. neprisitikinsima.
• Skiemenys: ne-pri-si-ti-kin-si-muo-ju

neprisitikinsimuoju

1. tas, kurį neprisitikins

Etimologija

<= neprisitikinti, neprisitikina, neprisitikino <= ne- + prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---