neprisitikinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisitikinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisitikinamas, mot. g. neprisitikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinamas	neprisitikinami	neprisitikinama	neprisitikinamos	neprisitikinama	-
kilm.	neprisitikinamo	neprisitikinamų	neprisitikinamos	neprisitikinamų	-	-
naud.	neprisitikinamam	neprisitikinamiems	neprisitikinamai	neprisitikinamoms	-	-
gal.	neprisitikinamą	neprisitikinamus	neprisitikinamą	neprisitikinamas	-	-
įnag.	neprisitikinamu	neprisitikinamais	neprisitikinama	neprisitikinamomis	-	-
viet.	neprisitikinamame	neprisitikinamuose	neprisitikinamoje	neprisitikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinamasis	neprisitikinamieji	neprisitikinamoji	neprisitikinamosios	-	-
kilm.	neprisitikinamojo	neprisitikinamųjų	neprisitikinamosios	neprisitikinamųjų	-	-
naud.	neprisitikinamajam	neprisitikinamiesiems	neprisitikinamajai	neprisitikinamosioms	-	-
gal.	neprisitikinamąjį	neprisitikinamuosius	neprisitikinamąją	neprisitikinamąsias	-	-
įnag.	neprisitikinamuoju	neprisitikinamaisiais	neprisitikinamąja	neprisitikinamosiomis	-	-
viet.	neprisitikinamajame	neprisitikinamuosiuose	neprisitikinamojoje	neprisitikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisitikinamas, mot. g. neprisitikinama.
• Skiemenys: ne-pri-si-ti-ki-na-mą-jį

neprisitikinamąjį

1. tas, kurį neprisitikina

Etimologija

<= neprisitikinti, neprisitikina, neprisitikino <= ne- + prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---