neprisimąstytinajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisimąstytinajam (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisimąstytinas, mot. g. neprisimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstytinas	neprisimąstytini	neprisimąstytina	neprisimąstytinos	neprisimąstytina	-
kilm.	neprisimąstytino	neprisimąstytinų	neprisimąstytinos	neprisimąstytinų	-	-
naud.	neprisimąstytinam	neprisimąstytiniems	neprisimąstytinai	neprisimąstytinoms	-	-
gal.	neprisimąstytiną	neprisimąstytinus	neprisimąstytiną	neprisimąstytinas	-	-
įnag.	neprisimąstytinu	neprisimąstytinais	neprisimąstytina	neprisimąstytinomis	-	-
viet.	neprisimąstytiname	neprisimąstytinuose	neprisimąstytinoje	neprisimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstytinasis	neprisimąstytinieji	neprisimąstytinoji	neprisimąstytinosios	-	-
kilm.	neprisimąstytinojo	neprisimąstytinųjų	neprisimąstytinosios	neprisimąstytinųjų	-	-
naud.	neprisimąstytinajam	neprisimąstytiniesiems	neprisimąstytinajai	neprisimąstytinosioms	-	-
gal.	neprisimąstytinąjį	neprisimąstytinuosius	neprisimąstytinąją	neprisimąstytinąsias	-	-
įnag.	neprisimąstytinuoju	neprisimąstytinaisiais	neprisimąstytinąja	neprisimąstytinosiomis	-	-
viet.	neprisimąstytinajame	neprisimąstytinuosiuose	neprisimąstytinojoje	neprisimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisimąstytinas, mot. g. neprisimąstytina.
• Skiemenys: ne-pri-si-mąs-ty-ti-na-jam

neprisimąstytinajam

1. tas, dėl kurio reikia neprisimąstyti

Etimologija

<= neprisimąstyti, neprisimąsto, neprisimąstė <= ne- + prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---