neprisimąstyta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisimąstyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisimąstytas, mot. g. neprisimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstytas	neprisimąstyti	neprisimąstyta	neprisimąstytos	neprisimąstyta	-
kilm.	neprisimąstyto	neprisimąstytų	neprisimąstytos	neprisimąstytų	-	-
naud.	neprisimąstytam	neprisimąstytiems	neprisimąstytai	neprisimąstytoms	-	-
gal.	neprisimąstytą	neprisimąstytus	neprisimąstytą	neprisimąstytas	-	-
įnag.	neprisimąstytu	neprisimąstytais	neprisimąstyta	neprisimąstytomis	-	-
viet.	neprisimąstytame	neprisimąstytuose	neprisimąstytoje	neprisimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstytasis	neprisimąstytieji	neprisimąstytoji	neprisimąstytosios	-	-
kilm.	neprisimąstytojo	neprisimąstytųjų	neprisimąstytosios	neprisimąstytųjų	-	-
naud.	neprisimąstytajam	neprisimąstytiesiems	neprisimąstytajai	neprisimąstytosioms	-	-
gal.	neprisimąstytąjį	neprisimąstytuosius	neprisimąstytąją	neprisimąstytąsias	-	-
įnag.	neprisimąstytuoju	neprisimąstytaisiais	neprisimąstytąja	neprisimąstytosiomis	-	-
viet.	neprisimąstytajame	neprisimąstytuosiuose	neprisimąstytojoje	neprisimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisimąstytas.
• Skiemenys: ne-pri-si-mąs-ty-ta

neprisimąstyta

1. ta, kurią neprisimąstė

Etimologija

<= neprisimąstyti, neprisimąsto, neprisimąstė <= ne- + prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprisimąstyta: bendrai

---