neprisimąstoma

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisimąstoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisimąstomas, mot. g. neprisimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstomas	neprisimąstomi	neprisimąstoma	neprisimąstomos	neprisimąstoma	-
kilm.	neprisimąstomo	neprisimąstomų	neprisimąstomos	neprisimąstomų	-	-
naud.	neprisimąstomam	neprisimąstomiems	neprisimąstomai	neprisimąstomoms	-	-
gal.	neprisimąstomą	neprisimąstomus	neprisimąstomą	neprisimąstomas	-	-
įnag.	neprisimąstomu	neprisimąstomais	neprisimąstoma	neprisimąstomomis	-	-
viet.	neprisimąstomame	neprisimąstomuose	neprisimąstomoje	neprisimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimąstomasis	neprisimąstomieji	neprisimąstomoji	neprisimąstomosios	-	-
kilm.	neprisimąstomojo	neprisimąstomųjų	neprisimąstomosios	neprisimąstomųjų	-	-
naud.	neprisimąstomajam	neprisimąstomiesiems	neprisimąstomajai	neprisimąstomosioms	-	-
gal.	neprisimąstomąjį	neprisimąstomuosius	neprisimąstomąją	neprisimąstomąsias	-	-
įnag.	neprisimąstomuoju	neprisimąstomaisiais	neprisimąstomąja	neprisimąstomosiomis	-	-
viet.	neprisimąstomajame	neprisimąstomuosiuose	neprisimąstomojoje	neprisimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisimąstomas.
• Skiemenys: ne-pri-si-mąs-to-ma

neprisimąstoma

1. ta, kurią neprisimąsto

Etimologija

<= neprisimąstyti, neprisimąsto, neprisimąstė <= ne- + prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprisimąstoma: bendrai

---