neprisigirdėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisigirdėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisigirdėtas, mot. g. neprisigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisigirdėtas	neprisigirdėti	neprisigirdėta	neprisigirdėtos	neprisigirdėta	-
kilm.	neprisigirdėto	neprisigirdėtų	neprisigirdėtos	neprisigirdėtų	-	-
naud.	neprisigirdėtam	neprisigirdėtiems	neprisigirdėtai	neprisigirdėtoms	-	-
gal.	neprisigirdėtą	neprisigirdėtus	neprisigirdėtą	neprisigirdėtas	-	-
įnag.	neprisigirdėtu	neprisigirdėtais	neprisigirdėta	neprisigirdėtomis	-	-
viet.	neprisigirdėtame	neprisigirdėtuose	neprisigirdėtoje	neprisigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisigirdėtasis	neprisigirdėtieji	neprisigirdėtoji	neprisigirdėtosios	-	-
kilm.	neprisigirdėtojo	neprisigirdėtųjų	neprisigirdėtosios	neprisigirdėtųjų	-	-
naud.	neprisigirdėtajam	neprisigirdėtiesiems	neprisigirdėtajai	neprisigirdėtosioms	-	-
gal.	neprisigirdėtąjį	neprisigirdėtuosius	neprisigirdėtąją	neprisigirdėtąsias	-	-
įnag.	neprisigirdėtuoju	neprisigirdėtaisiais	neprisigirdėtąja	neprisigirdėtosiomis	-	-
viet.	neprisigirdėtajame	neprisigirdėtuosiuose	neprisigirdėtojoje	neprisigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisigirdėtas, mot. g. neprisigirdėta.
• Skiemenys: ne-pri-si-gir-dė-tų-jų

neprisigirdėtųjų

1. tas, kurį neprisigirdėjo

Etimologija

<= neprisigirdėti, neprisigirdi, neprisigirdėjo <= ne- + prisigirdėti, prisigirdi, prisigirdėjo <= pri- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---