neprisigirdėsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisigirdėsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisigirdėsimas, mot. g. neprisigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisigirdėsimas	neprisigirdėsimi	neprisigirdėsima	neprisigirdėsimos	neprisigirdėsima	-
kilm.	neprisigirdėsimo	neprisigirdėsimų	neprisigirdėsimos	neprisigirdėsimų	-	-
naud.	neprisigirdėsimam	neprisigirdėsimiems	neprisigirdėsimai	neprisigirdėsimoms	-	-
gal.	neprisigirdėsimą	neprisigirdėsimus	neprisigirdėsimą	neprisigirdėsimas	-	-
įnag.	neprisigirdėsimu	neprisigirdėsimais	neprisigirdėsima	neprisigirdėsimomis	-	-
viet.	neprisigirdėsimame	neprisigirdėsimuose	neprisigirdėsimoje	neprisigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisigirdėsimasis	neprisigirdėsimieji	neprisigirdėsimoji	neprisigirdėsimosios	-	-
kilm.	neprisigirdėsimojo	neprisigirdėsimųjų	neprisigirdėsimosios	neprisigirdėsimųjų	-	-
naud.	neprisigirdėsimajam	neprisigirdėsimiesiems	neprisigirdėsimajai	neprisigirdėsimosioms	-	-
gal.	neprisigirdėsimąjį	neprisigirdėsimuosius	neprisigirdėsimąją	neprisigirdėsimąsias	-	-
įnag.	neprisigirdėsimuoju	neprisigirdėsimaisiais	neprisigirdėsimąja	neprisigirdėsimosiomis	-	-
viet.	neprisigirdėsimajame	neprisigirdėsimuosiuose	neprisigirdėsimojoje	neprisigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisigirdėsimas, mot. g. neprisigirdėsima.
• Skiemenys: ne-pri-si-gir-dė-si-ma-sis

neprisigirdėsimasis

1. tas, kurį neprisigirdės

Etimologija

<= neprisigirdėti, neprisigirdi, neprisigirdėjo <= ne- + prisigirdėti, prisigirdi, prisigirdėjo <= pri- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---