nepriragintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepriragintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepriragintas, mot. g. nepriraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintas	nepriraginti	nepriraginta	nepriragintos	nepriraginta	-
kilm.	nepriraginto	nepriragintų	nepriragintos	nepriragintų	-	-
naud.	nepriragintam	nepriragintiems	nepriragintai	nepriragintoms	-	-
gal.	nepriragintą	nepriragintus	nepriragintą	nepriragintas	-	-
įnag.	nepriragintu	nepriragintais	nepriraginta	nepriragintomis	-	-
viet.	nepriragintame	nepriragintuose	nepriragintoje	nepriragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintasis	nepriragintieji	nepriragintoji	nepriragintosios	-	-
kilm.	nepriragintojo	nepriragintųjų	nepriragintosios	nepriragintųjų	-	-
naud.	nepriragintajam	nepriragintiesiems	nepriragintajai	nepriragintosioms	-	-
gal.	nepriragintąjį	nepriragintuosius	nepriragintąją	nepriragintąsias	-	-
įnag.	nepriragintuoju	nepriragintaisiais	nepriragintąja	nepriragintosiomis	-	-
viet.	nepriragintajame	nepriragintuosiuose	nepriragintojoje	nepriragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepriragintas, mot. g. nepriraginta.
• Skiemenys: ne-pri-ra-gin-tus

nepriragintus

1. tas, kurį nepriragino

Etimologija

<= nepriraginti, nepriragina, nepriragino <= ne- + priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---