nepriraginančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepriraginančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepriraginantis, mot. g. nepriraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriraginąs, nepriraginantis	nepriraginą, nepriraginantys	nepriraginanti	nepriraginančios	-	nepriraginą
kilm.	nepriraginančio	nepriraginančių	nepriraginančios	nepriraginančių	-	-
naud.	nepriraginančiam	nepriraginantiems, nepriraginantiem	nepriraginančiai	nepriraginančioms, nepriraginančiom	-	-
gal.	nepriraginantį	nepriraginančius	nepriraginančią	nepriraginančias	-	-
įnag.	nepriraginančiu	nepriraginančiais	nepriraginančia	nepriraginančiomis	-	-
viet.	nepriraginančiame, nepriraginančiam	nepriraginančiuose, nepriraginančiuos	nepriraginančioje, nepriraginančioj	nepriraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriraginantysis	nepriraginantieji	nepriraginančioji	nepriraginančiosios	-	-
kilm.	nepriraginančiojo	nepriraginančiųjų	nepriraginančiosios	nepriraginančiųjų	-	-
naud.	nepriraginančiajam	nepriraginantiesiems	nepriraginančiajai	nepriraginančiosioms	-	-
gal.	nepriraginantįjį	nepriraginančiuosius	nepriraginančiąją	nepriraginančiąsias	-	-
įnag.	nepriraginančiuoju	nepriraginančiaisiais	nepriraginančiąja	nepriraginančiosiomis	-	-
viet.	nepriraginančiajame	nepriraginančiuosiuose	nepriraginančiojoje	nepriraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepriraginantis, mot. g. nepriraginanti.
• Skiemenys: ne-pri-ra-gi-nan-čiu

nepriraginančiu

1. tas, kuris nepriragina

Etimologija

<= nepriraginti, nepriragina, nepriragino <= ne- + priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---