neprimokėsimajai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimokėsimajai (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimokėsimas, mot. g. neprimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimokėsimas	neprimokėsimi	neprimokėsima	neprimokėsimos	neprimokėsima	-
kilm.	neprimokėsimo	neprimokėsimų	neprimokėsimos	neprimokėsimų	-	-
naud.	neprimokėsimam	neprimokėsimiems	neprimokėsimai	neprimokėsimoms	-	-
gal.	neprimokėsimą	neprimokėsimus	neprimokėsimą	neprimokėsimas	-	-
įnag.	neprimokėsimu	neprimokėsimais	neprimokėsima	neprimokėsimomis	-	-
viet.	neprimokėsimame	neprimokėsimuose	neprimokėsimoje	neprimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimokėsimasis	neprimokėsimieji	neprimokėsimoji	neprimokėsimosios	-	-
kilm.	neprimokėsimojo	neprimokėsimųjų	neprimokėsimosios	neprimokėsimųjų	-	-
naud.	neprimokėsimajam	neprimokėsimiesiems	neprimokėsimajai	neprimokėsimosioms	-	-
gal.	neprimokėsimąjį	neprimokėsimuosius	neprimokėsimąją	neprimokėsimąsias	-	-
įnag.	neprimokėsimuoju	neprimokėsimaisiais	neprimokėsimąja	neprimokėsimosiomis	-	-
viet.	neprimokėsimajame	neprimokėsimuosiuose	neprimokėsimojoje	neprimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprimokėsimas, mot. g. neprimokėsima.
• Skiemenys: ne-pri-mo-kė-si-ma-jai

neprimokėsimajai

1. ta, kurią neprimokės

Etimologija

<= neprimokėti, neprimoka, neprimokėjo <= ne- + primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---