neprimokėsiančiajame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimokėsiančiajame (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimokėsiantis, mot. g. neprimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimokėsiąs, neprimokėsiantis	neprimokėsią, neprimokėsiantys	neprimokėsianti	neprimokėsiančios	-	neprimokėsią
kilm.	neprimokėsiančio	neprimokėsiančių	neprimokėsiančios	neprimokėsiančių	-	-
naud.	neprimokėsiančiam	neprimokėsiantiems, neprimokėsiantiem	neprimokėsiančiai	neprimokėsiančioms, neprimokėsiančiom	-	-
gal.	neprimokėsiantį	neprimokėsiančius	neprimokėsiančią	neprimokėsiančias	-	-
įnag.	neprimokėsiančiu	neprimokėsiančiais	neprimokėsiančia	neprimokėsiančiomis	-	-
viet.	neprimokėsiančiame, neprimokėsiančiam	neprimokėsiančiuose, neprimokėsiančiuos	neprimokėsiančioje, neprimokėsiančioj	neprimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimokėsiantysis	neprimokėsiantieji	neprimokėsiančioji	neprimokėsiančiosios	-	-
kilm.	neprimokėsiančiojo	neprimokėsiančiųjų	neprimokėsiančiosios	neprimokėsiančiųjų	-	-
naud.	neprimokėsiančiajam	neprimokėsiantiesiems	neprimokėsiančiajai	neprimokėsiančiosioms	-	-
gal.	neprimokėsiantįjį	neprimokėsiančiuosius	neprimokėsiančiąją	neprimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	neprimokėsiančiuoju	neprimokėsiančiaisiais	neprimokėsiančiąja	neprimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	neprimokėsiančiajame	neprimokėsiančiuosiuose	neprimokėsiančiojoje	neprimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprimokėsiantis, mot. g. neprimokėsianti.
• Skiemenys: ne-pri-mo-kė-sian-čia-ja-me

neprimokėsiančiajame

1. tas, kuris neprimokės

Etimologija

<= neprimokėti, neprimoka, neprimokėjo <= ne- + primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---