neprimąstysimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstysimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstysimas, mot. g. neprimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstysimas	neprimąstysimi	neprimąstysima	neprimąstysimos	neprimąstysima	-
kilm.	neprimąstysimo	neprimąstysimų	neprimąstysimos	neprimąstysimų	-	-
naud.	neprimąstysimam	neprimąstysimiems	neprimąstysimai	neprimąstysimoms	-	-
gal.	neprimąstysimą	neprimąstysimus	neprimąstysimą	neprimąstysimas	-	-
įnag.	neprimąstysimu	neprimąstysimais	neprimąstysima	neprimąstysimomis	-	-
viet.	neprimąstysimame	neprimąstysimuose	neprimąstysimoje	neprimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstysimasis	neprimąstysimieji	neprimąstysimoji	neprimąstysimosios	-	-
kilm.	neprimąstysimojo	neprimąstysimųjų	neprimąstysimosios	neprimąstysimųjų	-	-
naud.	neprimąstysimajam	neprimąstysimiesiems	neprimąstysimajai	neprimąstysimosioms	-	-
gal.	neprimąstysimąjį	neprimąstysimuosius	neprimąstysimąją	neprimąstysimąsias	-	-
įnag.	neprimąstysimuoju	neprimąstysimaisiais	neprimąstysimąja	neprimąstysimosiomis	-	-
viet.	neprimąstysimajame	neprimąstysimuosiuose	neprimąstysimojoje	neprimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprimąstysimas, mot. g. neprimąstysima.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-ty-si-ma-jam

neprimąstysimajam

1. tas, kurį neprimąstys

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

---