neprimąstysiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstysiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstysiantis, mot. g. neprimąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstysiąs, neprimąstysiantis	neprimąstysią, neprimąstysiantys	neprimąstysianti	neprimąstysiančios	-	neprimąstysią
kilm.	neprimąstysiančio	neprimąstysiančių	neprimąstysiančios	neprimąstysiančių	-	-
naud.	neprimąstysiančiam	neprimąstysiantiems, neprimąstysiantiem	neprimąstysiančiai	neprimąstysiančioms, neprimąstysiančiom	-	-
gal.	neprimąstysiantį	neprimąstysiančius	neprimąstysiančią	neprimąstysiančias	-	-
įnag.	neprimąstysiančiu	neprimąstysiančiais	neprimąstysiančia	neprimąstysiančiomis	-	-
viet.	neprimąstysiančiame, neprimąstysiančiam	neprimąstysiančiuose, neprimąstysiančiuos	neprimąstysiančioje, neprimąstysiančioj	neprimąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstysiantysis	neprimąstysiantieji	neprimąstysiančioji	neprimąstysiančiosios	-	-
kilm.	neprimąstysiančiojo	neprimąstysiančiųjų	neprimąstysiančiosios	neprimąstysiančiųjų	-	-
naud.	neprimąstysiančiajam	neprimąstysiantiesiems	neprimąstysiančiajai	neprimąstysiančiosioms	-	-
gal.	neprimąstysiantįjį	neprimąstysiančiuosius	neprimąstysiančiąją	neprimąstysiančiąsias	-	-
įnag.	neprimąstysiančiuoju	neprimąstysiančiaisiais	neprimąstysiančiąja	neprimąstysiančiosiomis	-	-
viet.	neprimąstysiančiajame	neprimąstysiančiuosiuose	neprimąstysiančiojoje	neprimąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neprimąstysianti.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-ty-sian-tis

neprimąstysiantis

1. tas, kuris neprimąstys

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprimąstysiantis: bendrai

---