neprimąstomajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstomajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstomas, mot. g. neprimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstomas	neprimąstomi	neprimąstoma	neprimąstomos	neprimąstoma	-
kilm.	neprimąstomo	neprimąstomų	neprimąstomos	neprimąstomų	-	-
naud.	neprimąstomam	neprimąstomiems	neprimąstomai	neprimąstomoms	-	-
gal.	neprimąstomą	neprimąstomus	neprimąstomą	neprimąstomas	-	-
įnag.	neprimąstomu	neprimąstomais	neprimąstoma	neprimąstomomis	-	-
viet.	neprimąstomame	neprimąstomuose	neprimąstomoje	neprimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstomasis	neprimąstomieji	neprimąstomoji	neprimąstomosios	-	-
kilm.	neprimąstomojo	neprimąstomųjų	neprimąstomosios	neprimąstomųjų	-	-
naud.	neprimąstomajam	neprimąstomiesiems	neprimąstomajai	neprimąstomosioms	-	-
gal.	neprimąstomąjį	neprimąstomuosius	neprimąstomąją	neprimąstomąsias	-	-
įnag.	neprimąstomuoju	neprimąstomaisiais	neprimąstomąja	neprimąstomosiomis	-	-
viet.	neprimąstomajame	neprimąstomuosiuose	neprimąstomojoje	neprimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprimąstomas, mot. g. neprimąstoma.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-to-ma-jam

neprimąstomajam

1. tas, kurį neprimąsto

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

---