neprimąstantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstantis, mot. g. neprimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstąs, neprimąstantis	neprimąstą, neprimąstantys	neprimąstanti	neprimąstančios	-	neprimąstą
kilm.	neprimąstančio	neprimąstančių	neprimąstančios	neprimąstančių	-	-
naud.	neprimąstančiam	neprimąstantiems, neprimąstantiem	neprimąstančiai	neprimąstančioms, neprimąstančiom	-	-
gal.	neprimąstantį	neprimąstančius	neprimąstančią	neprimąstančias	-	-
įnag.	neprimąstančiu	neprimąstančiais	neprimąstančia	neprimąstančiomis	-	-
viet.	neprimąstančiame, neprimąstančiam	neprimąstančiuose, neprimąstančiuos	neprimąstančioje, neprimąstančioj	neprimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstantysis	neprimąstantieji	neprimąstančioji	neprimąstančiosios	-	-
kilm.	neprimąstančiojo	neprimąstančiųjų	neprimąstančiosios	neprimąstančiųjų	-	-
naud.	neprimąstančiajam	neprimąstantiesiems	neprimąstančiajai	neprimąstančiosioms	-	-
gal.	neprimąstantįjį	neprimąstančiuosius	neprimąstančiąją	neprimąstančiąsias	-	-
įnag.	neprimąstančiuoju	neprimąstančiaisiais	neprimąstančiąja	neprimąstančiosiomis	-	-
viet.	neprimąstančiajame	neprimąstančiuosiuose	neprimąstančiojoje	neprimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neprimąstanti.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-tan-tis

neprimąstantis

1. tas, kuris neprimąsto

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprimąstantis: bendrai

---