neprieštaravusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprieštaravusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštaravęs, mot. g. neprieštaravusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštaravęs	neprieštaravę	neprieštaravusi, neprieštaravus	neprieštaravusios	-	neprieštaravę
kilm.	neprieštaravusio	neprieštaravusių	neprieštaravusios	neprieštaravusių	-	-
naud.	neprieštaravusiam	neprieštaravusiems	neprieštaravusiai	neprieštaravusioms	-	-
gal.	neprieštaravusį	neprieštaravusius	neprieštaravusią	neprieštaravusias	-	-
įnag.	neprieštaravusiu	neprieštaravusiais	neprieštaravusia	neprieštaravusiomis	-	-
viet.	neprieštaravusiame	neprieštaravusiuose	neprieštaravusioje	neprieštaravusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštaravusysis	neprieštaravusieji	neprieštaravusioji	neprieštaravusiosios	-	-
kilm.	neprieštaravusiojo	neprieštaravusiųjų	neprieštaravusiosios	neprieštaravusiųjų	-	-
naud.	neprieštaravusiajam	neprieštaravusiesiems	neprieštaravusiajai	neprieštaravusiosioms	-	-
gal.	neprieštaravusįjį	neprieštaravusiuosius	neprieštaravusiąją	neprieštaravusiąsias	-	-
įnag.	neprieštaravusiuoju	neprieštaravusiaisiais	neprieštaravusiąja	neprieštaravusiosiomis	-	-
viet.	neprieštaravusiajame	neprieštaravusiuosiuose	neprieštaravusiojoje	neprieštaravusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštaravęs, mot. g. neprieštaravusi.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-ra-vu-sį-jį

neprieštaravusįjį

1. tas, kuris neprieštaravo

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---