neprieštarautojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprieštarautojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautojas	neprieštarautojai
kilm.	neprieštarautojo	neprieštarautojų
naud.	neprieštarautojui	neprieštarautojams
gal.	neprieštarautoją	neprieštarautojus
įnag.	neprieštarautoju	neprieštarautojais
viet.	neprieštarautojuje	neprieštarautojuose
šauksm.	neprieštarautojau	neprieštarautojai

• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. neprieštarautojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprieštarautoja.

neprieštarautojų

1. tas, kuris neprieštarauja

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---

Daiktavardis

neprieštarautojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautoja	neprieštarautojos
kilm.	neprieštarautojos	neprieštarautojų
naud.	neprieštarautojai	neprieštarautojoms
gal.	neprieštarautoją	neprieštarautojas
įnag.	neprieštarautoja	neprieštarautojomis
viet.	neprieštarautojoje	neprieštarautojose
šauksm.	neprieštarautoja	neprieštarautojos

• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. neprieštarautoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neprieštarautojas.

neprieštarautojų

1. ta, kuri neprieštarauja

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---