neprieštarautinajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprieštarautinajam (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštarautinas, mot. g. neprieštarautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautinas	neprieštarautini	neprieštarautina	neprieštarautinos	neprieštarautina	-
kilm.	neprieštarautino	neprieštarautinų	neprieštarautinos	neprieštarautinų	-	-
naud.	neprieštarautinam	neprieštarautiniems	neprieštarautinai	neprieštarautinoms	-	-
gal.	neprieštarautiną	neprieštarautinus	neprieštarautiną	neprieštarautinas	-	-
įnag.	neprieštarautinu	neprieštarautinais	neprieštarautina	neprieštarautinomis	-	-
viet.	neprieštarautiname	neprieštarautinuose	neprieštarautinoje	neprieštarautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautinasis	neprieštarautinieji	neprieštarautinoji	neprieštarautinosios	-	-
kilm.	neprieštarautinojo	neprieštarautinųjų	neprieštarautinosios	neprieštarautinųjų	-	-
naud.	neprieštarautinajam	neprieštarautiniesiems	neprieštarautinajai	neprieštarautinosioms	-	-
gal.	neprieštarautinąjį	neprieštarautinuosius	neprieštarautinąją	neprieštarautinąsias	-	-
įnag.	neprieštarautinuoju	neprieštarautinaisiais	neprieštarautinąja	neprieštarautinosiomis	-	-
viet.	neprieštarautinajame	neprieštarautinuosiuose	neprieštarautinojoje	neprieštarautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštarautinas, mot. g. neprieštarautina.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-ti-na-jam

neprieštarautinajam

1. tas, dėl kurio reikia neprieštarauti

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---