neprieštarautųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprieštarautųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštarautas, mot. g. neprieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautas	neprieštarauti	neprieštarauta	neprieštarautos	neprieštarauta	-
kilm.	neprieštarauto	neprieštarautų	neprieštarautos	neprieštarautų	-	-
naud.	neprieštarautam	neprieštarautiems	neprieštarautai	neprieštarautoms	-	-
gal.	neprieštarautą	neprieštarautus	neprieštarautą	neprieštarautas	-	-
įnag.	neprieštarautu	neprieštarautais	neprieštarauta	neprieštarautomis	-	-
viet.	neprieštarautame	neprieštarautuose	neprieštarautoje	neprieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautasis	neprieštarautieji	neprieštarautoji	neprieštarautosios	-	-
kilm.	neprieštarautojo	neprieštarautųjų	neprieštarautosios	neprieštarautųjų	-	-
naud.	neprieštarautajam	neprieštarautiesiems	neprieštarautajai	neprieštarautosioms	-	-
gal.	neprieštarautąjį	neprieštarautuosius	neprieštarautąją	neprieštarautąsias	-	-
įnag.	neprieštarautuoju	neprieštarautaisiais	neprieštarautąja	neprieštarautosiomis	-	-
viet.	neprieštarautajame	neprieštarautuosiuose	neprieštarautojoje	neprieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštarautas, mot. g. neprieštarauta.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-tų-jų

neprieštarautųjų

1. tas, kurį neprieštaravo

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---