nepravaišinusia

Taip pat žr.: nepravaišinusią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišinusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišinęs, mot. g. nepravaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinęs	nepravaišinę	nepravaišinusi, nepravaišinus	nepravaišinusios	-	nepravaišinę
kilm.	nepravaišinusio	nepravaišinusių	nepravaišinusios	nepravaišinusių	-	-
naud.	nepravaišinusiam	nepravaišinusiems	nepravaišinusiai	nepravaišinusioms	-	-
gal.	nepravaišinusį	nepravaišinusius	nepravaišinusią	nepravaišinusias	-	-
įnag.	nepravaišinusiu	nepravaišinusiais	nepravaišinusia	nepravaišinusiomis	-	-
viet.	nepravaišinusiame	nepravaišinusiuose	nepravaišinusioje	nepravaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinusysis	nepravaišinusieji	nepravaišinusioji	nepravaišinusiosios	-	-
kilm.	nepravaišinusiojo	nepravaišinusiųjų	nepravaišinusiosios	nepravaišinusiųjų	-	-
naud.	nepravaišinusiajam	nepravaišinusiesiems	nepravaišinusiajai	nepravaišinusiosioms	-	-
gal.	nepravaišinusįjį	nepravaišinusiuosius	nepravaišinusiąją	nepravaišinusiąsias	-	-
įnag.	nepravaišinusiuoju	nepravaišinusiaisiais	nepravaišinusiąja	nepravaišinusiosiomis	-	-
viet.	nepravaišinusiajame	nepravaišinusiuosiuose	nepravaišinusiojoje	nepravaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišinęs, mot. g. nepravaišinusi.
• Skiemenys: ne-pra-vai-ši-nu-sia

nepravaišinusia

1. ta, kuri nepravaišino

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---