nepravaišintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišintinas, mot. g. nepravaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintinas	nepravaišintini	nepravaišintina	nepravaišintinos	nepravaišintina	-
kilm.	nepravaišintino	nepravaišintinų	nepravaišintinos	nepravaišintinų	-	-
naud.	nepravaišintinam	nepravaišintiniems	nepravaišintinai	nepravaišintinoms	-	-
gal.	nepravaišintiną	nepravaišintinus	nepravaišintiną	nepravaišintinas	-	-
įnag.	nepravaišintinu	nepravaišintinais	nepravaišintina	nepravaišintinomis	-	-
viet.	nepravaišintiname	nepravaišintinuose	nepravaišintinoje	nepravaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintinasis	nepravaišintinieji	nepravaišintinoji	nepravaišintinosios	-	-
kilm.	nepravaišintinojo	nepravaišintinųjų	nepravaišintinosios	nepravaišintinųjų	-	-
naud.	nepravaišintinajam	nepravaišintiniesiems	nepravaišintinajai	nepravaišintinosioms	-	-
gal.	nepravaišintinąjį	nepravaišintinuosius	nepravaišintinąją	nepravaišintinąsias	-	-
įnag.	nepravaišintinuoju	nepravaišintinaisiais	nepravaišintinąja	nepravaišintinosiomis	-	-
viet.	nepravaišintinajame	nepravaišintinuosiuose	nepravaišintinojoje	nepravaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišintinas, mot. g. nepravaišintina.
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-ti-nų-jų

nepravaišintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepravaišinti

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---