nepravaišinsimu

Taip pat žr.: nepravaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišinsimas, mot. g. nepravaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinsimas	nepravaišinsimi	nepravaišinsima	nepravaišinsimos	nepravaišinsima	-
kilm.	nepravaišinsimo	nepravaišinsimų	nepravaišinsimos	nepravaišinsimų	-	-
naud.	nepravaišinsimam	nepravaišinsimiems	nepravaišinsimai	nepravaišinsimoms	-	-
gal.	nepravaišinsimą	nepravaišinsimus	nepravaišinsimą	nepravaišinsimas	-	-
įnag.	nepravaišinsimu	nepravaišinsimais	nepravaišinsima	nepravaišinsimomis	-	-
viet.	nepravaišinsimame	nepravaišinsimuose	nepravaišinsimoje	nepravaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinsimasis	nepravaišinsimieji	nepravaišinsimoji	nepravaišinsimosios	-	-
kilm.	nepravaišinsimojo	nepravaišinsimųjų	nepravaišinsimosios	nepravaišinsimųjų	-	-
naud.	nepravaišinsimajam	nepravaišinsimiesiems	nepravaišinsimajai	nepravaišinsimosioms	-	-
gal.	nepravaišinsimąjį	nepravaišinsimuosius	nepravaišinsimąją	nepravaišinsimąsias	-	-
įnag.	nepravaišinsimuoju	nepravaišinsimaisiais	nepravaišinsimąja	nepravaišinsimosiomis	-	-
viet.	nepravaišinsimajame	nepravaišinsimuosiuose	nepravaišinsimojoje	nepravaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišinsimas, mot. g. nepravaišinsima.
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-si-mu

nepravaišinsimu

1. tas, kurį nepravaišins

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---