nepravaišinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišinantis, mot. g. nepravaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinąs, nepravaišinantis	nepravaišiną, nepravaišinantys	nepravaišinanti	nepravaišinančios	-	nepravaišiną
kilm.	nepravaišinančio	nepravaišinančių	nepravaišinančios	nepravaišinančių	-	-
naud.	nepravaišinančiam	nepravaišinantiems, nepravaišinantiem	nepravaišinančiai	nepravaišinančioms, nepravaišinančiom	-	-
gal.	nepravaišinantį	nepravaišinančius	nepravaišinančią	nepravaišinančias	-	-
įnag.	nepravaišinančiu	nepravaišinančiais	nepravaišinančia	nepravaišinančiomis	-	-
viet.	nepravaišinančiame, nepravaišinančiam	nepravaišinančiuose, nepravaišinančiuos	nepravaišinančioje, nepravaišinančioj	nepravaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinantysis	nepravaišinantieji	nepravaišinančioji	nepravaišinančiosios	-	-
kilm.	nepravaišinančiojo	nepravaišinančiųjų	nepravaišinančiosios	nepravaišinančiųjų	-	-
naud.	nepravaišinančiajam	nepravaišinantiesiems	nepravaišinančiajai	nepravaišinančiosioms	-	-
gal.	nepravaišinantįjį	nepravaišinančiuosius	nepravaišinančiąją	nepravaišinančiąsias	-	-
įnag.	nepravaišinančiuoju	nepravaišinančiaisiais	nepravaišinančiąja	nepravaišinančiosiomis	-	-
viet.	nepravaišinančiajame	nepravaišinančiuosiuose	nepravaišinančiojoje	nepravaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišinantis, mot. g. nepravaišinanti.
• Skiemenys: ne-pra-vai-ši-nan-čių-jų

nepravaišinančiųjų

1. tas, kuris nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---