nepravaišinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišinamas, mot. g. nepravaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinamas	nepravaišinami	nepravaišinama	nepravaišinamos	nepravaišinama	-
kilm.	nepravaišinamo	nepravaišinamų	nepravaišinamos	nepravaišinamų	-	-
naud.	nepravaišinamam	nepravaišinamiems	nepravaišinamai	nepravaišinamoms	-	-
gal.	nepravaišinamą	nepravaišinamus	nepravaišinamą	nepravaišinamas	-	-
įnag.	nepravaišinamu	nepravaišinamais	nepravaišinama	nepravaišinamomis	-	-
viet.	nepravaišinamame	nepravaišinamuose	nepravaišinamoje	nepravaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišinamasis	nepravaišinamieji	nepravaišinamoji	nepravaišinamosios	-	-
kilm.	nepravaišinamojo	nepravaišinamųjų	nepravaišinamosios	nepravaišinamųjų	-	-
naud.	nepravaišinamajam	nepravaišinamiesiems	nepravaišinamajai	nepravaišinamosioms	-	-
gal.	nepravaišinamąjį	nepravaišinamuosius	nepravaišinamąją	nepravaišinamąsias	-	-
įnag.	nepravaišinamuoju	nepravaišinamaisiais	nepravaišinamąja	nepravaišinamosiomis	-	-
viet.	nepravaišinamajame	nepravaišinamuosiuose	nepravaišinamojoje	nepravaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišinamas, mot. g. nepravaišinama.
• Skiemenys: ne-pra-vai-ši-na-mo-ji

nepravaišinamoji

1. ta, kurią nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---