neprasivaišintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasivaišintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasivaišintinas, mot. g. neprasivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintinas	neprasivaišintini	neprasivaišintina	neprasivaišintinos	neprasivaišintina	-
kilm.	neprasivaišintino	neprasivaišintinų	neprasivaišintinos	neprasivaišintinų	-	-
naud.	neprasivaišintinam	neprasivaišintiniems	neprasivaišintinai	neprasivaišintinoms	-	-
gal.	neprasivaišintiną	neprasivaišintinus	neprasivaišintiną	neprasivaišintinas	-	-
įnag.	neprasivaišintinu	neprasivaišintinais	neprasivaišintina	neprasivaišintinomis	-	-
viet.	neprasivaišintiname	neprasivaišintinuose	neprasivaišintinoje	neprasivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintinasis	neprasivaišintinieji	neprasivaišintinoji	neprasivaišintinosios	-	-
kilm.	neprasivaišintinojo	neprasivaišintinųjų	neprasivaišintinosios	neprasivaišintinųjų	-	-
naud.	neprasivaišintinajam	neprasivaišintiniesiems	neprasivaišintinajai	neprasivaišintinosioms	-	-
gal.	neprasivaišintinąjį	neprasivaišintinuosius	neprasivaišintinąją	neprasivaišintinąsias	-	-
įnag.	neprasivaišintinuoju	neprasivaišintinaisiais	neprasivaišintinąja	neprasivaišintinosiomis	-	-
viet.	neprasivaišintinajame	neprasivaišintinuosiuose	neprasivaišintinojoje	neprasivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasivaišintinas, mot. g. neprasivaišintina.
• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-ti-no-ji

neprasivaišintinoji

1. ta, dėl kurios reikia neprasivaišinti

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---