neprasivaišinsimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasivaišinsimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasivaišinsimas, mot. g. neprasivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišinsimas	neprasivaišinsimi	neprasivaišinsima	neprasivaišinsimos	neprasivaišinsima	-
kilm.	neprasivaišinsimo	neprasivaišinsimų	neprasivaišinsimos	neprasivaišinsimų	-	-
naud.	neprasivaišinsimam	neprasivaišinsimiems	neprasivaišinsimai	neprasivaišinsimoms	-	-
gal.	neprasivaišinsimą	neprasivaišinsimus	neprasivaišinsimą	neprasivaišinsimas	-	-
įnag.	neprasivaišinsimu	neprasivaišinsimais	neprasivaišinsima	neprasivaišinsimomis	-	-
viet.	neprasivaišinsimame	neprasivaišinsimuose	neprasivaišinsimoje	neprasivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišinsimasis	neprasivaišinsimieji	neprasivaišinsimoji	neprasivaišinsimosios	-	-
kilm.	neprasivaišinsimojo	neprasivaišinsimųjų	neprasivaišinsimosios	neprasivaišinsimųjų	-	-
naud.	neprasivaišinsimajam	neprasivaišinsimiesiems	neprasivaišinsimajai	neprasivaišinsimosioms	-	-
gal.	neprasivaišinsimąjį	neprasivaišinsimuosius	neprasivaišinsimąją	neprasivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neprasivaišinsimuoju	neprasivaišinsimaisiais	neprasivaišinsimąja	neprasivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neprasivaišinsimajame	neprasivaišinsimuosiuose	neprasivaišinsimojoje	neprasivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasivaišinsimas, mot. g. neprasivaišinsima.
• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-si-mą-jį

neprasivaišinsimąjį

1. tas, kurį neprasivaišins

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---