neprasivaišinamiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasivaišinamiems (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasivaišinamas, mot. g. neprasivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišinamas	neprasivaišinami	neprasivaišinama	neprasivaišinamos	neprasivaišinama	-
kilm.	neprasivaišinamo	neprasivaišinamų	neprasivaišinamos	neprasivaišinamų	-	-
naud.	neprasivaišinamam	neprasivaišinamiems	neprasivaišinamai	neprasivaišinamoms	-	-
gal.	neprasivaišinamą	neprasivaišinamus	neprasivaišinamą	neprasivaišinamas	-	-
įnag.	neprasivaišinamu	neprasivaišinamais	neprasivaišinama	neprasivaišinamomis	-	-
viet.	neprasivaišinamame	neprasivaišinamuose	neprasivaišinamoje	neprasivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišinamasis	neprasivaišinamieji	neprasivaišinamoji	neprasivaišinamosios	-	-
kilm.	neprasivaišinamojo	neprasivaišinamųjų	neprasivaišinamosios	neprasivaišinamųjų	-	-
naud.	neprasivaišinamajam	neprasivaišinamiesiems	neprasivaišinamajai	neprasivaišinamosioms	-	-
gal.	neprasivaišinamąjį	neprasivaišinamuosius	neprasivaišinamąją	neprasivaišinamąsias	-	-
įnag.	neprasivaišinamuoju	neprasivaišinamaisiais	neprasivaišinamąja	neprasivaišinamosiomis	-	-
viet.	neprasivaišinamajame	neprasivaišinamuosiuose	neprasivaišinamojoje	neprasivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasivaišinamas, mot. g. neprasivaišinama.
• Skiemenys: ne-pra-si-vai-ši-na-miems

neprasivaišinamiems

1. tas, kurį neprasivaišina

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---